Pavasaris į dangų kelia,
Šypsos veidai ir skruostai kaista,
Nesuvoki, kaip rasti kelią,
Kada saulytė akyse raibsta.

Ką tu darai, pavasari?
Kad širdys atsivėrė staigiai,
Ar palikai ką vasarai?
Dangus pažvelgęs tarė: užteks laiko...
...................................................................
Paukščių giesmės vis kitokios –
Čiulba, ulba, net traliuoja,
Kai įsijungia vaizduotė,
Lyg tai klausimais vilioja.

Viens giedojo ir išraitė:
Ar girdėjai, ar girdėjai?
Lyg vaikutis žodį skaitė –
Greitai skiemenis sudėjo.

Linksma trelių jų klausytis,
Įsivelt į kalbą paukščių,
Džiaugsmas toks, ir ne mažytis,
Nėr jiems baimių – ligų, aukščio...
...........................................................
Kaip skaisčią dieną nesidžiaugt?
Dėkot už pumpurėlį žalią,
Už žibutes, kur akis gelia,
Už čiulbesį, kur prašo laukt.
Kaip ryto saulei nepamot?
Spindulių aibę trokštam gaudyt,
Ji apsisprendus šviest ir saugot –
Nenori danguje sustot...