Santrauka:
Kiekvieno saulutė kada nors nusileidžia ir žemelė pakviečia NAMO...
Pasiklydau gyvenimo toliuos,
Kas namo parves?
Pavasariai mano nutolę
Jau lapkritį švęs.
Jei rasit sužvarbusią, mažą,
Nebarkit. Prašau.
Pavasaris saulę jau veža,
Aš sušilt užmiršau.
Paglostykit sielą, ne plaukus,
Jai liūdna labai,
Kai vėtros pašėlusiai trankos
Ir blyksi žaibai.
Nušluostykit rasą nuo veido,
Širdis – ne akmuo.
Saulutė bemaž nusileido,
Parveskit namo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Juodojibagyra
Sukurta: 2016-04-14 12:27:09
Palietė.Ačiū.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-04-14 12:15:42
Pasidovanoju šį eil. Ačiū.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-04-13 21:49:53
Man toks tipinis lietuviškas. Patinka tokie.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-13 21:10:18
jaudinančios eilės...ačiū
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-04-13 19:38:43
Jautru...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-13 14:54:51
Niekada nereikia prašytis namo, o reikia gyventi ir išnaudoti tą laiką optimaliai.
Daugiau negu jaudinančios eilės.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-04-13 14:09:02
Gražiai išsakytas noras namo... Bet visi pasiklystame ir kad kas parves niekas nežino.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-04-13 13:35:39
Neskubėkit namolio ir nesvarbu , jei pavasariai nutolo užtat dar kokia graži bobų vasara... Smagiai surimuota,
patiko.