* * *
Palinkau
prie lietuviškų žodžių
šaltinio,
atsigėriau
skaidrios jo gaivos,
suklupau,
suklusau ir mąstau:
o, klastinga lemtie,
šitiek drumstusi jį,
tiek mėginusi
užrakinti
šviesuolio gerklėj,
neįveikusi nei kardu,
nei tremtim,
ar netapsi
pikta pasalūne
prie šventosios versmės,
kai ne svetimos rankos,
o savos
šitą almančią
gyvasties srovę
į svetimą,
šaltą,
bedvasę
iškeis?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2016-04-14 06:50:50
Jūsų eilėraščiu kupini meilės gimtinei ir gimtajam žodžiui, skaudaus išgyvenimo dėl jų likimo ir ateities.
Giliai įžvelgiate problemos esmę ir gražia patrauklia poetine forma ją reiškiate. Puikiai valdote potekstės
prasminį vaizdą.
Labai gražus kūrinys. Pagarba ir padėka.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-13 21:14:34
jaudinančios mintys
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-13 15:17:01
Skaudžiausia, kai savųjų rankose griaunamoji jėga... Ateitis bauginanti.
Geras.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-04-13 14:12:10
Taip, kol kas lietuviškų žodžių šaltinis čiurlena, dar galima iš jo atsigerti... Patiko