* * *

Santrauka:
Ataskaita savo sielai – nerimsta...
Surinki išbarstytas penkias raides
ir sujunki į artimą žodį myliu...
tavo siela ištars: ačiū tyliu.

<> 

Renki gyvenimo trupinius –
bandai dėlioti atminties  lentynoj –
deja, ji vis tuštėja...

<> 

Jau abejingai sutinki pavasarį –
kažkada virsme atėjai –
jie pasilieka už laiko ribos...
Rena

2016-04-12 16:22:44

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2016-04-13 15:29:35

Žodžiai nusklendžia, nužingsniuoja matuodami laiko mums paliekamas reikšmes ir prasmes, nustemba atradę gyvenimo, meilės, laiko užribius...

Vartotojas (-a): sada

Sukurta: 2016-04-13 13:18:41

Gražūs "trumpiukai" ir prasmingi.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-04-12 20:26:19

Kas žino, ką pasakys siela. O gal pasakys: ir aš myliu".
Nenurašykite geros nuotaikos brolio - optimizmo.
Mielos, gyvenimiškos miniatiūros.
 

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2016-04-12 18:22:47

Miela ir jautru

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2016-04-12 18:11:49

Gyvenimiška patirtis lyg prislopintas balsas kalba Jūsų kūryboje.

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2016-04-12 17:19:20

ačiū siela plazdena mostu nebyliu.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-04-12 16:50:07

labai subtiliai, jautriai