Kol tave suradau – laikas paslėpė būtį,
Mūsų metai lašnojo ir tirpo drauge,
Aš tavęs dar prašau – atsisuki minutei,
Kol dar esame dviese, kol esame čia.
Išskaityk iš dienų, lyg laiškų iš palėpės,
Ką kartu iškentėjom, kas paliko nakty,
Dar norėsiu priglust aš prie skruosto rugsėjo,
Dar norėsiu pūgoj aš vasario pasiaust.
................................................................
Kol tave suradau – laikas paslėpė būtį,
Dar ilgėsiuos rugsėjo ir lapų margų,
Aš tavęs dar prašau – atsisuki minutei,
Kai lietus gailiai krenta ant stiklo langų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-04-13 13:41:38
Aš tavęs dar prašau – atsisuki minutei,
Jausminga, gražu. Bravo!
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2016-04-13 11:24:34
Nuostabios eilės
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-04-13 07:19:15
Patiko. Priglaudžiu ;)
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-04-12 18:24:08
Taurūs jausmai užlieja beskaitant. Koks gražus prašymas: ,,... atsisuki minutei..."
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-12 18:23:50
Po tokio gražaus prašymo, manau, kad tikrai atsisuks ne minutei. Dar daug kartų bus rugsėjis ir lietus kris ant stiklo langų...
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-04-12 17:52:21
Labai gražus kvietimas ::)) ir aš norėtau vasario pūgoj pasiklyst...
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-04-12 17:27:48
Aš tai atsisuktau ir ilgėliau nei minutei... (po tokių gražų eilutių)
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-04-12 13:38:52
Subtiliai, jautriai, įtaigiai nulietas eilėraštis.