Save galiu sutramdyti
be vargo:
nei judesys, nei žvilgsnis
neišduos.
Išlauksiu aš,
panirus į letargą,
ir nepraleisiu
tinkamos progos.
Mane nuvylei –
akys viską matė.
Aš pažadų nelaužau,
juk žinai.
Pakilsiu tyliai,
kirsiu kaip gyvatė,
o mano nuodas
veikia mirtinai.
Ir būsi niekeno,
gražus, nerūpestingas,
tik šaltas
ir nurimęs vienąsyk.
Gyvatės nieko
aiškintis nelinkę:
užmynei skaudžiai –
tai ir atsakyk.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-12 19:41:56
Pagal Romeną Rolaną: "Yra žmonių, kurie nešioja savyje tarsi mažytes kapinaites, kuriose ilsisi tie, kuriuos mylėjo.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-04-12 18:35:45
,,...tai ir atsakyk." Oi, kaip trūksta dažnam šitų žodžių. Žiauroka, bet teisinga ta gyvatės logika.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-04-12 14:26:33
Gražiai parašytas žodis, tik ar ne per daug keršto?
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-04-12 14:25:34
Tiesiai šviesiai - į dešimtuką...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-12 12:40:41
toks pamokantis