Svetimumo vardu kryžiavojasi priešingos nuomonės
Ir įrodyt tiesoms reikalauja skirt laiko, jėgų.
Pasiduodu. Tyliu. Stygių jausmo kuo galim, tuo lopome.
Tik juodam sąraše riebų kryžių prie vardo dedu.

Tvinstam ne votimis — bergždumu neišpildomo lūkesčio.
Įsitempus mintis, naktimis nesiilsi raumuo.
Aš jaučiu, kaip stebi, kaip tu lauki, kada gal suklupsiu.
Gal todėl ir tyliu — bus pagundų mažiau pasiduot

Ten, kur tavo valia mano nuojautą kilpomis lanksto,
Kur striuka atmintis moliu užkrečia aukso dienas.
Vaikštau tavo keliais, nė nemanius nukirst juos iš anksto.
Juk negalim abu vieną dieną viens kitą užkast.