Aš atrasiu, būtinai atrasiu
Tą mygtuką savo širdyje
Ir bet kokią tamsą aš iškasiu
Ta jėga, duota man danguje.
Aš atversiu, būtinai atversiu
Slėpiningas ir sunkias duris,
Šviesai kelią, pažadu, praversiu,
Juk dangus padės, atidarys.
Aš atbėgsiu, būtinai atbėgsiu
Su šviesia širdim savo delne,
Padėkoti dangui skrisiu, lėksiu —
Jausiuos jau viršūnėje... kalne...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-11 10:48:20
Svarbiausia ryžtas,
Sėkmės!
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-04-10 22:51:19
Sėkmės atverti visas norimas duris. Ačiū, patiko.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-04-10 16:20:33
Sėkmės, miela Verute, įvykdyti kilnius užmojus. Skaičiau ir žavėjausi jaunatvišku polėkiu.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-04-10 15:03:34
Mygtukas kaip traktoriukas. Puiku.
Ir mintis yra, ir nuotaika. Pradžioj kiek valiūkiška, bet viskas juk nuoširdžiai rimta, siekis oho – užlėkti į tą kalną.
Sklandžiai išvesta. Šaunuolė, Verute.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-04-10 10:41:43
Ryžtinga, skaidru.