Išėjai po nakties
Man palikęs vien rūbą marškonį,
Gėlė bitės ir skrido į liepsną drugiai,
Išėjai toks teisus, koks net būti nenori,
Stiebės tolin tyla ir vilnijo už kalno rugiai.
Savo būtį išmainėm į nerimą, viltį,
Kai sapnuojas suskilę kaštonai – prabundam ryte
Ir negalim į ugnį dar žibalo pilti,
Nes nebūnam mes niekad ir nesam vėl čia.
...................................................................
Išėjai po nakties,
Barstė žiedlapius vasaros gėlės,
Tyliai varstėm duris – į pasaulį vartus,
Išėjai po nakties,
Aš išleisti tavęs nenorėjau –
Aš norėjau dalinti pasaulį abiems mums perpus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-04-09 10:10:26
Taip jau būna... labai gražiai, jausmingai nubangavo...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-04-07 23:52:34
Susitaikymas su tuo, kas neišvengiama... buvo.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-04-07 18:14:30
Su nuoskauda, tačiau be priekaištų ir pykčio...
Puikiai.
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2016-04-07 16:37:36
Sklinda jauki šiluma, bendrystė...Ačiū.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-04-07 13:44:13
Suskilę kaštonai . Patiko, sukirbino...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-04-07 13:11:33
Mieli ir šilti žodžiai išlydint...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-04-07 11:02:43
Žodžiuose veriasi nepaprastas dvasios grožis...