Kasdien prabundame, įveikę naktį,
Prižadinti rytinių spindulių,
Vėl skubame atrasti ir netekti
Ir klaidžiot tarp ilgų, plačių kelių.
Vėl skubame mylėti ir nekęsti,
Supykti ir atleisti šimtą kartų,
Apsikabinti, svajose paskęsti,
Kovoti, radę priešininką vertą.
Lėkimas visą dieną nesibaigia,
Ir neviltį vėl pakeičia viltis,
Kol nuovargis ir miegas mus įveikia.
Ramybę dovanoja tik naktis...
Liepa
2016-04-07 10:10:11
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-04-07 18:06:10
Tikra tiesa... Bet geriau lėkti, nei snūduriuoti.
Nepasiduokim, dar lėkim!
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2016-04-07 16:50:22
Pažįstamas jausmas amžino skubėjimo rate.O kur nubėgsime? Dar gerai, kad nuovargis žmogų įveikia...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-07 10:27:49
puikiai perteikta gyvenimiškas lėkimas