Šitam bendram dainuojančiam gamtos pabudime —
Kapituliacija senatvinio atoslūgio,
Kai už ausų iš guolio ištempi save,
Kai glėbio ankštys tuščios nebesprogsta.

Atmintinai žinai, ką įrašys slinktis
Iš realybės į sapnus punktyrais.
Tįsos užmiršęs gundymus žaltys,
Gyvi nekalbins, bet lankys jau mirę.

Eini prieš sovę? Ne, ji pro tave
Nė nepalietusi nuošia, nučiurlena.
Meldi ne duoti, tvirtini — užteks.
Kapituliacija be valios ir be plano.

Skaičiavęs darbus — reikia tą, aną,
Suabejoji, ar tikrai bereikia?
Už lango blunka dar viena diena,
Kuri neturi turinio nei skaičiaus.