Santrauka:
Atgal į vaikystę! Nėra ką daugiau aiškinti...
Be saulės aš negyvenu,
Kur tu eini, ir aš einu.
Dažnai akivaizdoj visų
Saulėkaitoj išsitiesiu
Ir sudarau kam nors pavėsį.
Tu mano žingsnių negirdėsi,
Eini ar bėgi sau taku,
Aš gretimai tave seku
Ir tavo judesius kartoju:
Sustoji tu, ir aš sustoju.
Kai vakare eini gatve,
Būnu didesnis už tave!
Galėčiau būti tavo draugas —
Mes tarsi kojomis suaugę.
Tiktai kalbėti negaliu,
Todėl aš visada tyliu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-04-05 23:31:51
Tikrai puiki mįslė!
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-05 21:24:23
žaisminga ir išraiškinga
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-04-05 20:06:10
Įdomus eiliukas.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-04-05 10:46:01
Valkiojasi visur iš paskos - aišku - šešėlis...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-04-05 10:07:45
Šešėlis... Ir aš nesenai eilėtaštyje kalbėjausi su savuoju. Gražu.
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-04-05 09:36:55
Toks fainas eilėraštukas- mįslė apie šešėlį. Patiko:)