Palydėk į tėviškę mane,
Kada žydi kriaušė seno sodo,
Ir paliki šitam baltume —
Čia visai kitaip dangus atrodo!
Tik be svirties liūdnas šulinys,
Laukia grįžtančių, neužsimerkia,
Supas gluosniai kūdros vandeny,
Kojas, tarsi veidrodin, įmerkę...
Čia sugrįš nutrūkę aitvarai
Ir nustos paika širdis daužytis.
Aš tikiu, dar viskas bus gerai,
Jeigu seno sodo kriaušė žydi...
Palydėk į tėviškę mane...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-04-05 19:37:06
Labai geras eil.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-04-04 23:50:21
Pavėluotas... Gaila. O būt geras konkursui.
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-04-04 23:02:53
Gražus tas tėviškės ilgesys, nušviestas žydinčios kriaušės, tarsi vilties... patiko.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-04 22:46:01
Skaitant, virpa širdis ir gale gerklės lyg kamuoliukas užstringa.
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-04-04 21:28:09
Laukia grįžtančių, neužsimerkia, gražiai pasakyta.
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2016-04-04 17:20:13
Visi grįžtame į tėviškę...Galbūt jos jau nėra, bet yra medis, šulinys, suoliukas... Yra atmintis. Ačiū.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-04-04 16:43:56
Jautru, šilta, artima...