Savęs visi dar pasiklausom,
Išgirsti kitą — per sunku.
Pavydime net kąsnio sauso
Ir tunkam savo nesaiku.
Ore pakimba balsas, žodis,
Mes nesugaunam jo prasmės,
Gal ir gerai, gal neapnuodys
Tylios tikėjimo versmės.
Savęs dar pasiklausom — kartais,
Kitų klausytis per sunku,
Ties užrakintais minam vartais
Vis svetimi, vis ne laiku...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-04-05 09:44:01
Patirties ir išminties kupini žodžiai, įtaigiai sudėti.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-04-05 00:58:40
Protingos eilės, su potekste.
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-04-04 23:06:57
Karti tiesa. Ką ir bepridursi... Eilėraščio forma labai atitinka turinį.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-04 22:17:03
Nuoga tiesa išsakyta vaizdingomis eilėmis.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-04-04 21:57:39
Pritarsiu komentarams, norim, kad mus girdėtų, tik mes nepastebime sšalia esančiųjų.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-04-04 21:08:51
Labai teisingi žodžiai, gražiai eilėmis išsakyti. Dėkui.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-04-04 13:33:50
Sūriai, bet teisingai. Mes esam tiek,kiek esam reikalingi
ir, žinoma, nei vienas be dėmės