Pabudau
Nuo tavo bučinių...
Tu ką? Uždusint norėjai?
Atmerkusi akis guliu,
Svaigu.
Dar negaliu pamiršt
Tavo glėbio...

Kaip ir tavo akių,
Žodžių trumpų,
Kurie rūke paskendo.
Tik kodėl
Atminty
Viskas taip ryšku –
Lyg ant ištiesto delno?

Šiandien norėčiau
Beprote būt,
Kad neatminčiau nieko.
Bet... tie sapnai –
Jaunystėn grąžina atgal
Ir širdį plėšo...