Atliepiu į lašnojimą vėsų,
Tam krante, kur tik šiandien nulijo,
Atliepiu, rankos ilgesį glėbia
Ir pavasarį lauko lelijų.
Nesakyk — nežinojau, netikra,
Laikas tas, kai nuėjom, netilo.
Tavyje atradau netikėtai
Tai, kas skauda, kas dar neužgijo.
Tą pavasario rytą vėlyvo
Nužydėjo krante baltos ievos,
Tavo širdį širdim palytėjau
Aš palaukėj už ilgesio pievos.
.......................................................
Atliepiu į lašnojimą vėsų
Ir pavasarį lauko lelijų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-04-03 10:00:00
Sužavėjote viskuo: netikėtais atradimais ir be galo tauriais jausmais.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-04-03 00:01:54
Jo, būtent švelnu.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-02 21:15:23
Nuostabiai išreikšti jausmai, kurie žmogų pakylėja virš kasdienybės.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-04-02 21:05:55
Miela ir švelnu
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-04-02 20:18:14
Ačiū, kad mano širdį palytėjot...