Nepatikėsit, bet tikrai sunku,
Kada viduj lygtai bedvasė siela...
Šukes nuo žemės vis renku, renku,
Bandau lipdyt – krato galvą, nemiela.
Jau kas sudužo – dangus ištaisys,
Dedu tiesiog į delnus Dievo,
Jis širdį matė, mato ir matys –
Aš taip ilgiuos Tavęs, o mano Tėve...