Aš tyliai
pas tave ateisiu
per adatėlėmis dygliuotą
sausio žvarbą.
Su pienių parašiutais
nusileisiu.
Pirmos vaivorykštės dažais
nuspalvinsiu tau langą.
Per liepos kaitrą
pasistengsiu
jaukiu, globojančiu
pavėsiu būti.
Šviesiu rudens lapu
prie ašaroto skruosto
it angelo
paguodžianti ranka
priglusiu.
Aš tyliai tyliai
pas tave ateisiu.
Tikiuosi, jog pajusi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-04-03 06:00:07
"Tas rankų švelnumas, nuo širdies ir nuo veido - tirpdo vienumos ledus...", o jei dar labai tyliai, miela.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-02 20:05:09
gražus tikėjimas puikiai išreikštas
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-02 18:33:07
Jausmus tikrai pajus.