Jeigu nesirenki, kuo užgesint aistras,
Į liepsną šliūkšteli, kas po ranka pakliuvo.
Pastvėrei žibalą? Net smėliu neužkast
Ir po tylėjimu nebepaslėpti dūmų.

Liepsna it pragaras. Raitaisi tu joje,
Neapdairumą nuosavą keiksnoji.
Kas kaltas? Žinoma, kas šiuo metu šalia —
Toks pat padegėlis nuo nimbo iki kojų.

Anglėjat, vėstat, trupat pelenais,
Tačiau netampat vienas kito tvarsčiais.
Neapdairumas baigiasi liūdnai —
Būties relikvija ant kelio išsibarstė.

Kai kaista klimatas, suveržk, stebėk save,
Užuot be kamanų paleidęs bėgti norus.
Maldos rimtis net aistroje nedegs,
Padės išlikti tau ir tavo porai.