Sakyk, dangau, kodėl taip skauda?
Kodėl taip skauda – net įkvėpti negali...
Naktim kartoji išgalvotą maldą,
Prašai, kad miegas apkamšytų užmarštim.
 
Prašai, kad nieks gilios žaizdos neliestų
Ir nemeluotų, kad jinai užgis.
Paleidai laivą plaukt pasaulyje be uostų.
Ar sugrąžins tikėjimą nors vienas švyturys?
 
Į sielą atvirą visi pažvelgti gali,
Su batais purvinais pritrypt, išeit, palikt...
Širdin susminga tūkstančiai kristalų,
Kas nuo blakstienų skausmo lašelius surinks...
 
Ar atsiras, kas saugos nuo negandų,
Paslėps nuo šalčio, glėbyje laikys?..
Įsiklausai – vien vėjas ūžauja po langu
Ir sniegas byrantis į perštinčias akis...

(2016 01 07)