Kaip oriai byra žiedlapiai

Dabar svarbu ne verkšlenti, kad pas mus šalta ir lyja,
kad pasimirė nelauktai mūsų jaunystė,
kad  tropikuose vėl pražydo magnolija,
o tik rojuje, kaip žinia, noksta obuoliai tobuli.
Net ir tai nėra dienos svarbiausia aktualija.
 
Ir jei kur kaimo pakrašty dar groja rusišką šansoną,
niekas tau nedraudžia išdidžiai papūtus lūpas
pilietiškai oriai jo neklausyti, nueiti į šoną.
Ačiū Dievui, gyvename savo valstybėje –
svarbiausia, kad mylėti ją būtų noras ir ūpas.
 
Todėl vėl gražų pavasarį drąsiai sakau:
jei dabar susirinktų į sodą visi Palemono ainiai,
jie pamatytų, kaip oriai byra vyšnių žiedlapiai.
Langas Indausas

2016-03-31 23:53:13

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2016-04-03 23:13:58

Kodėl pavėluota? Jei iki kovo 31 d. – reiškia imtinai (tai patvirtins kiekvienas paklaustas matematikas).

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2016-04-01 21:37:50

Siužetiškai gana aiški mintis, bet ją radau keliuose variantuose.
Todėl, kad į kūrinio širdį kelias ėjo per dvi lingvistines landeles – oriai ir Palemonas.
 
Su Jūsų raštuose dažnai pūstelinčiu oriai gana paprasta: žodis nusako ir orią laikyseną (prakilni arba pūsta kaip pūslė), gal kažkiek orą (bendrą atmosferą), taipogi (žiedlapių) sklendimą ore, tyrą grožį, – taigi apima piliečio, tiesiog vietovės gyventojo būseną, meilę gimtinei, gražiuosius jaunystės ir meilės sodus.
 
Tačiau Palemonas? Jeigu jis senovės Romos karalius (o net ir Lietuvos kunigaikščių protėvis buvo tokiu vardu), yra viena, jeigu augalas – truputį kita, bet irgi su amžinybe galima sieti, todėl manau, kad vienu ar kitu atveju liečiamam plačiam kilmės, tęstinumo klausimui tinka.
O jei Palemonas prie Kauno marių, tada kūrinio tema labiau priartėja prie tėviškės (kieno ji ten) temos.
Tačiau ją bent jau respublikiniu mastu plečia Salomėjos Nėries dvasia Palemone. Gal tai to Palemono čia ainiai?
Ir dar pagalvojus, kad Palemonas kažką reiškia kompiuterijoje, viskas labai gražiai sugula sluoksniais į vieną mintį.
Jokių magnolijų, jokių rojaus monų, tik vietiniai.
 
Svarstant taip ar kitaip, mintis eina per gyvenimą, per Tėvynę, per amžinąsias vertybes. Žiedlapiams Lietuvoj atliepia sakurų aidas, taigi viskas pasaulyje kažkuo panašu (kaimą ir rusišką šansoną suprantant netiesiogiai, kaip bet kokį nepriimtiną užribį).
 
Visokie esame mes gimę, gimtinę mylime savaip (svarbiausia, kad mylėti ją būtų noras ir ūpas), o rašom apie ją lyriškai arba oriai.
Aktualijos keičiasi, bet kūrinys – nuolatinė aktualija. (Į konkursą dar ir pavėluota).

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2016-04-01 18:12:55

Bet byra. Bet oriai :)))

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2016-04-01 15:46:18

Išgrynintas pastebėjimas, vertas ainių.