Veikėjai (tumpiniai):
Bernai (b); mergos (m); Tėvas (T); moma; dukterys: vyrausia – Bronia (B), vidurinė – Magdė (M), jauniausia – Stefa (S); Juza (J) –apsilaidis našlys.
                            
Jaunimo vakarėlis.
b: Žiūrėkit, kas gi ty aina?
(Aina sanis an kepurės ir paltukės apsirišis blučkini skepetu per pažascis, apsiavis kadokais ir kojas apsivyniojis skudurais).
m: Nu, kas ty per strošyla?
Ar cik ty ne Juoza?
Cikrai, kad jis.
Ar tus, katrus nesanai pacų pakavoj?
Ragėc, kad tus?
Ale ir baidzyklė!
B: Nesbaidzykit, nesbaidzykit, ba gali pas katrų piršliauc užsukc.
m: Aik tu balų degyc su tokiom šnektom!
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
(Paraina Juoza ir Magdė po šliūbo. Namie po stalu klanas vandenio, turškias ancys, lovos kojūgalin susraitis guli šuva).
J: Ainu apšarsiu gyvulius, o tu ca trobon apsiruošk, vakarienei paucienės iškepk, kamaron visko rasi.
(Valgo cylėdami).
J: Tu ca pasplauk, o aš ainu gulc.
(Juoza knarkia, Magdė pastaiso guolį ant suolo. Priaina prieg lovos, žūro in miegancį vyrų).
M: Ale ir žmogysta, ale ir žmogysta.
(Acigula ant suolo, Juoza knarkia, ancys krykia, garsai sciprėja, švinta. Magdė vartos, negali užmigc, acisėda).
M: Nu šitaipos negali būc, negali būc!
(Rytas, nubunda Juza, kelias, raivos, trina akis).
J: Tai tu an uslano miegojai? Raikė gulc in lovų.
M: Gerai buvo ir an uslano. Nu  ale šitaipos ilgiau negali būc.
J: Kas teipos?
M: Va tep: dartės ancis ir vištas nešk in tvartų, šunį vyk in laukų – ca jiem ne vieta!
(Baisus trukšmas.Išvaiko paukščius ir šunį, sėdas abiedoc).
J: Nugi sušals nabagai...
M: Nesušals, priklok gerai šaudų, šuniu būdon pridėk! Ir bus gerai. Visų žmonių paukščiai ir šunes turi savo vietų!
J: Tai, kad būda pairus.
M: Tai dartės žartas! Po pusrycų sutaisysi. O aš sulakscysiu pas momų ir vopnos parsinešu, raiks sienas pabalcyc.
 (Pavalgį išsiskyrsto).
 
(Magdė balina sienas, inaina Juoza).
J: Nu kų tu ca darai?! Trobų supūdzysi!
M: Nesupūdzysiu, gerai prikūrinau, grait išdzius. Acipjauk kokių lašinių ir užvalgyk, ba aš noru užbaikcie. O vakaran –  nestūsyk, ankscau apsižūrėk ir paraik večaros.
(Juoza išaidamas niūrna).
J: Tai kas ca dartės bus? Kas ca bus?..
(Juoza taiso šunio būdų. Aina prog šalį vyrai, pamato Juozų.)
b: Ar ty cik ne jaunažanys?!
Ragi, kad jis.
 Ainam pascakavysim, kap ca jam su jaunu pacu ainas.
Tegu bus pagarbytas!
J: An amžų amžinųjų!
b: Nu kas pas tavi girdėc?
 Kap boba?
J: Oi vyraliai, vyraliai, neklauskit!  Kas ca per stvarainia, tai baisu! Pristįsė vopnos ir dartės sienas brūžina. Pakajų jai raikia! Supūdzis jį man ir trobų, ir viskų! O, ojojoj!..  Ryti, cik akis praplėšus, ancūtes išvaikė, šunukų pergųzdzino, tas bijos ir in trobos pusį pažūrėc. Kadokus, dar visai gerus, pasdėjus an kulbės sukapojo, neturėsiu nei kuom insistoc. Prigrasino man ankscau večaros paraic, tai aisiu, ba dar duris užkabis ir neinsilais. Su tokiu daug netrukc!..
b: (juokias):Skubykis, skubykis, ba jauna stvarainia, tai ilgai nelauks!
 
(Vyrai nuaina, Juoza inaina in trobų.)
J: Ale ir gardzai kvepia, net sailė tįsta!
M: (in kubilų pila vandenį). Gerai, ot cėsu parėjai. Rankis ir aik prauscis.
J: Tai kur ca žiemon prauscis?! Dar peršalsiu ir kokia kvaraba pripuls!
M: Neperšalsi, aš gerai prikūrinau...
J: Aš gi dar nesenai, cik po būlbakasio nusprausiau.
M: Cikrai, kad nesanai! Cik po būlbakasio, o dartės jau Velykos! Pažūrėk, ar geras vanduva?! Rankis ir lipk in kubilų. Graicau, ko ca stovi, pascybis?!
J: Nu ar dartės ca raikia?! Ot užsispyrus, vis savo laikos! Ar neapšucysi?! (inkiša rankų in vandenį). Nu geras gal, kų ca aš žinau. (Rangias, inlipa in kubilų. Magdė pradeda plauc galvų, tryntc nugarų).
J: Nemuilyk ciek daug, ba akis išgrauš ir būsiu slepokas. Nugi nepylk ciek vandenio, ba dar prigyrdzysi!
M: Nesbijok, nei akis išgrauš, nei prigersi. Inpylsiu dar šiltesnio vandenio.
J: Nu neapsvilyk tu ca manį! Ir  nebrūžyk tep, ba ir skūrų nulupsi ir skobas palaužysi!..
M: Nesbijok, kol brudas atmirks, kol jį nugramdzysiu, tai dar ne tuoj skūrų pasieksiu. Nu va ir išsiprausei. Kur lipi an žamės basom?!
J: Tai kan aš insistosiu, kad mano kadokucus sukapojai?!
M: Va, kaliošus parnešau. Šluoscykis ir persirank švarais rūbais, o šitus , užmerksiu.
J: Noj kad jiej dar visai švarūs! Ot cik viskų gadzyc, savo tvarkų vesc!
(Magdė tvarkosi, Juoza persirangia).
J: Vanas, gal sėdamės valgyc, ba viskas atauš?!
M: Va tuoj,  cik dar sėskis, tai aš tavi dar aptvarkysiu.
J: Tai kų tu ca dar darysi?!
M: Barzdų nuskusiu ir plaukus pakirpsiu.
J: Plaukus pakirpsi?! Taigi aš smagenis peršalsiu!
M: (ieško žirklių, cykiai): Pirmiausia raikia jų turėc, kad peršalc galėtai.
J: Kų tu tį sakai?
M: Sakau: kepurį užsidėsi ir nesušalsi.
(Magdė skuta barzdų, kerpa plaukus)
J: Neinpjauk nor ir nedraskyk, sopa!
M: Sėdėk ir nesmalk, ba  galiu ne cik inpjauc, bet ir papjauc (juokias).
J: Bijok Dzievo, moteriške. Apsisomyk su tokiom šnektom!
M: Nu barzdų šep tep nugramdiau, ale kų daryc su šitais gaurais?! Gi šitos žyrklės jų nejims. Kiba avines acinešč?!
J: Plaukus vasarų pakirpsi…
M: Nu ir lig vasaros tep ir vaikščiosi kap balvonas. Raikia apsikirpc.
J: Palik tu nor biskį tų plaukų!
M: Sėdėk ir nesbijok, liks, liks tu plaukų.
J: Kur ca tas zarkolas? Paveizėsiu, kap ca aš atrodau.(ima zarkolo šukį). O macnas pone! Pats in savi nepanašus, žmonys nepažinos! Vanas, ale gal gražau! O kas ca žino? Labai jau trumpai mani nudžiorinai ir plikė aciradus.
M: Nustok bovycis su tuom zarkolu! Ainam večeroc!
J: Dėk an stalo, kų turi, labai valgyc noru.
M: Imk spirgucų, užsipylk an būlbų.
J: Vanas, nei neatmenu, kadu tep gardzai valgiau. Dėkui tau, kad išprausei ir gardzai pavalgydzinai.