akimis skliauto gausmą seku
krištolinį skambėjimą solo
apsirengsiu šaltinio juoku
kad mane atpažintum iš tolo
mėnesiena nuslysta melsvai
ajerais laumių ašaros byra
nejučiom vis nuglostau delnais
apkabinusi ilgesio lyrą
tu lyg nuodėmę
mane apglėbk
suliepsnosiu lyg paribio gėlės
skleidžias purūs sparnai
pažiūrėk
kaip aušra nuauksuoja šešėlius
akimis skliauto gausmą seku
aido aiškų skambėjimą solo
apsirengus šaltinio juoku
tavęs laukiu
tik šūktelk iš tolo
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-04-01 00:44:13
Jaukus toks...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-03-31 23:52:53
Visuomet su dideliu malonumu skaitau Jūsų eiles.Ačiū
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-03-31 17:53:25
puiki, vaizdinga, pagauli lyrika
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-03-31 17:18:12
Švelniu ilgesiu skambanti lyra...
Labai gražu.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-03-31 16:31:21
Šiltos, ilgesingos, lyriškos eilės.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2016-03-31 13:21:59
Labai jausmingai taupu.
Įprastas ketureilių pavidalas
tikrai nepablogintų kūrinio vaizdo.
Verčia įtikėti išsakyto nuoširdumu.