Stiklo šukę suspaudžiu – neskauda.
Lyg ir kraujas nebėga – šąlu...
Į nakties gūdžią tylą įaudžiu
Išbarstytas svajas be vardų.

Kas patars, ar begriūvančius tiltus
Reikia deginti ar atstatyt.
Pavėjui leidžiu sielvarto miltus,
Girnoms amžiais nelemta sudilt.

Kažkam suodžiai į veidą pabyra,
Kažkas šildosi gulbės pūkais,
Pėdos trypia iliuzijų girią...
Ar išėję tylon dar pareis?

Vėjo gausmas galvon įsisuko,
Noriu šaukt – atsiliept nėra kam.
Kas nuspręs tą lemtingą minutę,
Ar dangun eisiu, ar pragaran...