Kaip gera, kad  galit aplankyt tėvus...
Susėst prie stalo, pasidžiaugt, juokauti...
Aptart, kas buvo, kas yra, kas bus...
Mamos skanių pyragų paragauti...

Šalia jie buvo... Mylėjo, laukė, guodė...
Ir pasiruošę buvo visada padėti...
Nevertinom... Nes mums tada atrodė,
Kad nėra reikalo pas juos labai skubėti...

Jie visada bus ten, kur juos palikom...
Arbatą virs, vaikams skanėstų prigamins...
-    -    -    -    -    -    -
Kiek daug gražiausių žodžių nesakytų
Ant sąžinės gulės ir visada kankins...

Kol turit juos – branginkit ir mylėkit...
Jiems negailėkit glamonių, šilumos...
Mes čia ne amžinai... Tad paskubėkit
Džiaugsmais dalintis su tėvais namuos...