Sugrįžk, vaikyste, nuostabi ir gera,
Su didele skaisčia saule ir žydru dangum,
Su puokštėm gėlių ir
Ramunių vainikais plaukuos,
Su žaliom lankom ir žydinčiais sodais...
Atsigręžk, nors minutę išvysiu tave!
 
Ateik pas mane su pirmąja
Žibuokle Varnakalny,
Su skęstančiom lankom ir valtimi,
Sugrįžk su plaukiančiom lytimis pavasarį
Ir skania beržų sula...
Atbėk, aš pavaišinsiu tave kaip kadais!
 
Sugrįžk pas mane
Su pjuvenų kvapu malkinėj
Ir pirmąja šalna,
Ateik pas mane basa
Ir suskilusiom kojom,
Prisiglausk, aš sušildysiu tave!
 
Ateik pas mane su šilo
Gailiais ir girtuoklėmis,
Su grioviais, pilnais vandens,
Ir takeliais, apaugusiais samanomis,
Sugrįžk su plaukiojančių javų jūra
Ir nekaltais rugiagėlių žiedais,
 
Su tais, kurie augino duoną…
Sugrįžkite, aš nespėjau jums padėkoti!
 
Sugrįžk nekalta, su balta suknele,
Gėlių žiedais, barstomais po kojom.
Ateik, mergaite tyra, kilnia širdimi,
Nusilenk kaip kadais savo likimui...
Išlik, kokia buvai,
Aš tavęs prašau!
 
Sugrįžk, vaikyste, su kabančiais
Varvekliais nuo šiaudinio stogo.
Su besmegeniais permirkusiom rankom,
Su mamos kvietimu namo Vaikai, valgyti!,
Su žiemos speigu ir ramybe...
Ateikite, man šiandien šito trūksta!
 
Atbėk, vaikyste, su šventėm ir džiaugsmais,
Su Kūčių naktį pasėtu žvaigždžių sietynu
Ir tetomis, begrįžtančiomis
Iš pirtelės, girgždančiu sniegu
Ir kaimo šunų lojimu…
Sugrįžkite, aš pasiilgau jūsų!
 
Sugrįžk, vaikyste, su margučių švente
Ir taip ilgai laukta perkeline suknele,
Su sūpuoklėm kluone
Ir pamėgtu čižiku,
Su būriu vaikystės draugų...
Sugrįžkite, pasidžiaugsim kartu!
 
Nesislėpk, vaikyste, su galvijų banda,
Su ryto aušra ir vakaro žara,
Su svilinančia kaitra
Ir įkyriais lietumis,
Permirkusi, basa ir alkana…
Sugrįžk, aš priglausiu tave!
 
Nepabėk, vaikyste, kai tau
Trūko šilumos ir glamonių,
Kai pasigesdavai tėvo žodžio,
Senelių švelnaus prieglobsčio,
Pasijausdavai lyg blaškomas vėjo…
Atbėk, aš tau šiandien padėsiu!
 
Sugrįžk, vaikyste, iš pasakų karalijos,
Kaip Matilda svajodavai
Tapti paprasta ir kilnia,
Turėti nuoširdų draugą
Ir vedina už rankos dukryte
Pereiti gimtąjį slėnį… kokia tai laimė!
 
Bet kaip aš norėčiau šiandieną,
Kad sugrįžtų bent viena vaikystės diena,
Ar ta, kuri padėjo man
Suprasti gamtos stebuklą,
Ar ta, kuri manyje išugdė žmogų...
Vaikyste mylima, aš šaukiu tave!
 
Bet žinau, tu neišgirsi mano šauksmo,
Bet žinau, tu niekada nesugrįši,
Pasiliks kaip koks tolimas
Aidas gyvenimo –
Brangiausias, šviesiausias ir šventas,
Vardu pavadintas Vaikystė!