Dar pabūkim čia, ant savo žemės
Kvepiančios medum ir obuoliais,
Jos gerumą mes rieškučiom semiam,
Ji kantri ir viską mums atleis.

Dar pabūkim čia su savo meile,
Su širdies plazdėjimu tyliu,
Su visais, kuriuos palikti gaila
Ir gimtos palaukės berželiu.

Su gyvenimu, kuris mums duotas,
Lengvas ar sunkus net nesvarbu.
Nesuderintas, nesuliniuotas,
Sklidinas ir saulės, ir žaibų.

Su senų žaizdų atsivėrimais,
Kančiose subrendusia tiesa,
Su likimo primestais žaidimais
Ir auka tikėjimo skalsia...

Su dangum, kurio visiems užtenka,
Jei nevengiame pakelt akių,
Atvira širdim kai tiesiam ranką,
Kai dainuojam Lietuvą sykiu.

Dar pabūkim čia, ant savo žemės
Kvepiančios medum ir obuoliais,
Jos gerumas mums ramybę lemia,
Meilėje mes tampam dideliais.