Ant turėklų palikusi kaukę
Išeinu ten, kur nieks nematys.
Jau žvaigždėtas dangus manęs laukia,
Pasimatyman kviečia naktis.
Atsisėdus ant stogo kepurės
Atsargiai groju sielos natas.
Akį merkia keistuolis mėnulis,
O aš šypsausi jam – man tai kas.
Žvaigždės, vyno saldaus dar įpilkit,
Pabučiuosiu Likimui rankas.
Kai sapnai ant blakstienų ims rinktis,
Namo Grįžulo Ratai parveš.
2016 02 27
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2016-03-29 20:16:32
Tokios žaismingos eilės
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-03-29 18:10:09
Nakties romantika...
Puikus eil.
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-03-29 17:46:06
Gerai, kai Grįžulo Ratai namo parveža :)... labai dainingos eilės.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-03-29 11:28:19
tokia žaisminga ir žavi ta naktis...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-03-29 11:02:23
Kaip romantiškai nutapyta naktis, kad net aš panorau pabuvoti naktį bent lauke, kai žvaigždės užžiebia savo žibintuvėlius ir iš dangaus sužiūra, tarsi jonvabalių, milijonai švieselių.
Nuostabios eilės. Ačiū.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-03-29 09:53:43
Patiko.
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-03-29 09:49:41
Geras, nuotaikingas...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-03-29 08:58:35
Galima tik pritarti, jog nuotaikingai pagauta mintis.
Patiko.