O kokia Santaka ir Santaika
Tarp vandenų, dangaus, pilies
Ir išsipildžiusios svajonės plaukia
Nuo Katedros skliautų ligi širdies.
Čia mūsų protėvių dvasia gyva,
Tai vėju, tai paukščiu pavirtus,
Švelniai paglosto veidą, plaukus, 
Kitam nuo stalo trupinius surenka.
Ir ačiūdie, kad šitoks margumynas
Susirenka prie Santakos krantų,
Čia Šventas Tėvas, visus palaiminęs,
Laimingas šypsos mūsų buvimu.