Nejauku. Vakarėja. Šalna. Ir taip panages gelia...
Traukinys paskutinis vėluoja, kažkur tai užtruko.
Tu viena ant platformos. Viena paskutinėj stotelėj.
Ir sušildyt rankas jau degi paskutinį degtuką.
 
Paskutinis šis vakaras buvo. Ir keista, koks trumpas...
Liūdną žvilgsnį matai, nors nenori ilgiau prisiminti.
Ten kažkur viduje vis dar bado tave, lyg suklumpa
Paskutinis sudie – sausas šūvis be aido, lyg kirtis.
 
Tačiau mintys nubėga vėl bėgiais į tolį, į tolį
Ir bandai išsilaisvint – tegul – visa tai neberūpi...
................................................................................................
 
Nejauku. Vakarėja. Šalna. Pirma snaigė nupuolė –
Tartum tas paskutinis sudie tau nukrito nuo lūpų...