Tai ačiū, Lietuva, kad motina esi
Ir liksi ja, tikiu, dar daugel metų.
Kad auginai, laikei sūnum jaukiam glėby,
Nors tiek iškęst skriaudų ne kartą teko.
 
Tai ačiū, Lietuva, kad kalbą pažinau,
Jos skambesy naujai galėjau gimti.
Širdim, ne lūpom, meilės dainas dainavau,
Sparnuotais žodžiais audžiau gyvą mintį.
 
Ir nesvarbu, jei čia manęs neliks,
Kiti prašys paimt, arčiau prie saulės kelti.
Šimtai tau kurs, eilėraščius rašys,
Bet niekam tavo žodžių lobių neišsemti.
 
Kai kas sakys, kad jų svajonėm tu maža,
Kad žemės įsčiose brangesnio kraičio stinga,
Dažnai godžių kaimynų apvogta ir pavergta,
Retai, per daug retai, pati buvai laiminga.
 
Bet tu ir vėl atgimsti, laukai ir vėl žaliuoja,
Pražydę pievos medumi pakvimpa,
Lig soties duodi kiekvienam ruginės duonos,
O gelmių vandeniu tyru pagirdai.
................................................
Tai ačiū, Lietuva, kad motina esi...
Pasauliui gal pilka, bet man pati gražiausia,
Išlik viltim, išlik vaikam šviesi,
Ateinantiems, kaip palikuonims aisčių.