Ratai ryte ryja kelią,
Visus mus neša laikas,
Pilni minčių ir nešulių
Vyrai ir moterys veža
Savo didelį kraitį.
Kas gerumą, kas dovaną,
Kas lauknešėlį, o kas
Su savimi vežasi didelę gėlą.
Ir sukas gyvenimo ratas,
Tai Nemunu pirmyn, tai atgal,
Kartais  visai  vieniši  ir  išsekę
Palikti savo skausmą  išgyvent.
O skruzdėlytės miško take
Nesustodamos, rizikuodamos,
Viena už visas, visos už vieną
Tyliai, be triukšmo  stato  savo
Nuostabiai didelį ir šiltą namą.