Šaltinėli, žemės brolužėli,
Vis skubi pas lauko artojėlį,
Kad nuplautum prakaito lašus,
Atgaivint jėgas, rankas, pečius.
Ir paėmęs tyro vandens saują,
Aš geriu tarytum ryto saulė,
Rasą nuo žolės ir nuo  gėlyno,
Lyg sidabras gyvą eliksyrą.
Kiek nugludinai šakelių, akmenėlių,
Kiek pasveikinai kalnelių, lygumėlių,
Pakol vandeningas ir gyvybės pilnas
Pasiekei galingus upės vingius.