Neskaičiavau, ir kur čia suskaičiuosi,
Tiktai klausiaus pavasario giesmių,
Kurias choru giedojo man plunksnuočiai,
Klevo viršūnėje sutūpę ant šakų.
 
Klausiaus, tik nežinojau, kuo juos pavaišinti,
Saujos saulėgrąžų tikrai bus per mažai.
Gal rankom man paplot, šaukt „bravo“ pamėginti,
Tik gali pagalvot, kad taip baidau piktai.
 
Dėkosiu tyliai.
Maži sparnai pavasarį mums neša,
Minutę čia, minutę jau kitur...
Nuskris toliau, palikę džiaugsmo lašą,
Juk reikia jo visiems visiems, visur.