Gal sutiksiu tave, kai nubrauks rytas ašarą sūrią, 
Išlašnojo dangus ir viltingai pabeldė į tylą, 
Pasiklydęs laike, tu sugrįši prie mėlynos jūros
Ir kartosim abu tą vienintelį, uždelstą — myliu.
Nesakysiu — žinau, kad tai buvo netikra, 
Nes norėsiu tikėt tavimi, viltimi ir pasauliu, 
Tempsis laikas tolyn tarsi audeklas likros,
Supsis lūgnės geltonos lyg dukterys saulės.

......................................................................
Gal sutiksiu tave, kai nubrauks rytas ašarą sūrią, 
Kai užkimusią giesmę paklydėliai paukščiai giedos, 
Kai pabudę viltim vėl sugrįšim prie mėlynos jūros
Ir sulauksim užgimusio ryto žaros...