Prie mėlynos jūros

Gal sutiksiu tave, kai nubrauks rytas ašarą sūrią, 
Išlašnojo dangus ir viltingai pabeldė į tylą, 
Pasiklydęs laike, tu sugrįši prie mėlynos jūros
Ir kartosim abu tą vienintelį, uždelstą — myliu.
Nesakysiu — žinau, kad tai buvo netikra, 
Nes norėsiu tikėt tavimi, viltimi ir pasauliu, 
Tempsis laikas tolyn tarsi audeklas likros,
Supsis lūgnės geltonos lyg dukterys saulės.

......................................................................
Gal sutiksiu tave, kai nubrauks rytas ašarą sūrią, 
Kai užkimusią giesmę paklydėliai paukščiai giedos, 
Kai pabudę viltim vėl sugrįšim prie mėlynos jūros
Ir sulauksim užgimusio ryto žaros...
Vasara7

2016-03-21 20:45:00

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): giedrytė

Sukurta: 2016-03-22 20:32:32

Gražus...daug vilties suteikia mėlyna, stebuklinga jūra.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-03-22 19:02:22

Ilgesingos ir viltingos eilės.

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2016-03-22 14:27:56

Tikrai lengvai banguoja žodžiai ir dainuojasi...
Būtų puiki daina.
Pasiimu ir dainuosiu (nesvarbu, kad tik sau)  :) Ačiū.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2016-03-21 20:51:21

Daina puiki gautųsi.