senas

Senas kelmas miško vidury,
Lyg kerėpla aštuonkojis,
Nei grožėtis juo gali,
Na ir ko čia jis dar stovi.
Pušis pušį uodegomis plaka,
Beržas lyg mergelė išsipuošęs,
Liūdi kelmas vienišas, išsekęs,
Vidur miško išsikerėplojęs.
Buvo laikas, kai ir aš žydėjau,
Lingavau, su saule kalbėjau,
O dabar sau kiurksau šabakštyne,
Mane atmintis beveik ištrynė.
poeta

2016-03-21 10:20:12

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2016-03-21 20:29:29

Na, irgi reikalingas. Tarkim, kelmučiams dygti :)

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-03-21 17:44:10

Viskam ateina savas laikas. Ateis ir pušims, ir beržui. Kas žino, kokia dalia jų laukia? Neverta kelmui(gal tai dar visai nėra kelmas) liūdėti, bet reikia džiaugtis artėjančiu pavasariu, o paskui ir vasara. Gal ne šabakštynas, o jaunuolynas?