Senas kelmas miško vidury,
Lyg kerėpla aštuonkojis,
Nei grožėtis juo gali,
Na ir ko čia jis dar stovi.
Pušis pušį uodegomis plaka,
Beržas lyg mergelė išsipuošęs,
Liūdi kelmas vienišas, išsekęs,
Vidur miško išsikerėplojęs.
Buvo laikas, kai ir aš žydėjau,
Lingavau, su saule kalbėjau,
O dabar sau kiurksau šabakštyne,
Mane atmintis beveik ištrynė.
poeta
2016-03-21 10:20:12
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-03-21 20:29:29
Na, irgi reikalingas. Tarkim, kelmučiams dygti :)
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-03-21 17:44:10
Viskam ateina savas laikas. Ateis ir pušims, ir beržui. Kas žino, kokia dalia jų laukia? Neverta kelmui(gal tai dar visai nėra kelmas) liūdėti, bet reikia džiaugtis artėjančiu pavasariu, o paskui ir vasara. Gal ne šabakštynas, o jaunuolynas?