Apgirtę jaukumu apmušalai
Nuo tvyrančio jausmų artumo.
Porom sugulę abiejų daiktai
Nuslysta aksomu be raustančio kuklumo.
Siūbuoja sienomis išalkę atvaizdai,
Nutyli fotelis matytą žingeidumą.
Atsilapojęs langas įkvepia plačiai
Pašildytą aromatu aistros gilumą.
Susipina tarpusavy laisvi užuolaidų kraštai,
Nuvargina garsai vyno stikle budrumą.
Pasišnabžda paveikslai apie tai,
Kad su žmonėm dažniausiai šitaip būna...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-03-21 12:29:13
Prisidedu prie jau komentavusių.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-03-21 12:15:40
toks jaukus , paslaptingas imtymumas...subtiliai
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-03-21 09:50:26
Patiko. Ne be reikalo sakoma, kad sienos turi ne tik ausis, bet ir akis.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-03-21 09:13:53
Labai patiko.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-03-21 08:46:49
Jausmai, jausmai, jausmai...žadinantys ilgesį.