Šventas Kazimieras su lelija rankoje
Vaikšto didingas amatų mugėje
Ir šypsosi sau sveikas ir laimingas,
Žvelgdamas į lietuvių darbus nagingus.
Verbos kaip karališkas skeptras
Rubinais, deimantais išpuoštas,
Ir margaspalvės gėlių puokštės
Laimingos šypsosi, keliaut paruoštos.
Labiausiai džiūgauja vaikučiai
Saldainių voverėm, zuikučiais,
Jų pilnos rankos ir kišenės,
Nes tai tikrai skanėstas geras.
O audėjėlių raštų margumas,
O mezgėjėlių  įmantrumas,
Visokių valgių čia gausybė,
O gėrimų tikra saldybė.
Ir molinis ąsotis išsiraitęs
Aplinkui dairos gražios  puodynaitės,
Pinti krepšiai jau pasiruošę
Uogaut, grybaut ir rudenio sulaukt.
Ir eina žmones verbas iškėlę,
Džiaugiasi  Šventas Kazimieras,
Nors ir nedidelė dabar ta Lietuvėlė,
Tačiau per Kazimierines pražysta
Kaip gražiausia pasaulio gėlė.