Poezijai  nereikia žodžių įmantrybės,
Kad laužytum sau galvą ir žaistum slapukus,
Tegu bus žodis tiesiai pasakytas,
Tačiau raminantis ir maloniai švelnus.
Poezija – tai sielos grožio palydovė,
Tai pašnekovė tyliais vakarais,
Su ja kalbėsi, o ji tau parodys,
Kokie nuostabūs gali būti vakarai.
Poezijos sparnais gali skraidyti,
Pasiekti dangų ir žvaigždes.
Ir tylų vakarą širdim skaityti,
Ką plunksnos brolis parašys.
Ir džiaugtis su kiekvienu žodžiu,
Kuris  tau skausmą nuramins,
Sušildys ir bus kaip šiltas molis,
Pridėtas prie gyvenimo žaizdos.
Čia tinka rimas, ritmas ir daug balsių,
Kurias ištartume lengvai, ir priebalsių
Švelnus šlamėjimas, kaip šlama medžiai po langais.