laiškai parašyti ant smėlio
nuplauti didelės bangos
liko atvaizdas dangiško mėlio
ir žinojimas – tai nesikartos
atminty duotos priesaikos
mūsų buvę gyvenimai
išsibarstę  stiklo duženos
šiandien  badosi  nerimais
lengviausia išvyti į užribį
jausmą rudens
pašaipom apkaišytą
skaitau vardą iš naujo
tavo ant smėlio rašytą
mes negrįšim daugiau
šitos vietos ne mūsų
svajonę  padalinę pusiau
abu išsinešam  po savo pusę
argi ne stebuklas tas laikas
ir mes trumpam tik užėję
laikini – kas čia keisto –
karoliukai visatoj
išbarstyti kūrėjo