Tas toks tikras sniego baltumas,
Lyg  lauktų Kalėdų  žemė visa,
Genys stuksena net skiedros tyška,
Kietai  užmigus miško dvasia.
Pušys lyg žvakės ant šventinio stalo,
Viskas paruošta puotai žiemos,
Švilpia lyg vėjas rogutės nuo kalno,
O vaikų juokas  joms iš paskos.
Beria  dangus šį  tyrą baltumą
Į mūsų delnus,  mūsų namus,
Ir sidabru sutviskusi  žemė tikra
Jaunamartė po dangaus skliautu.