Prisuki varžtą, jei galiu būt taisomas.
To malonaus veržliarakčio sukimo
Aš laukiu ir labai tikiuosi tavo tikro,
Nesumeluoto atsuktuvo sutikimo.

Yra detalių, kurios niekad neveržtos,
Ir nieks angos dėl jų nesugalvojo, nepaliko,
Tik dantračiais tikseno ir smagiai augino
Auksinį, naują dantratį naviko.

Veržliarakčio sukimo laukiau baimėj –
Nes jis galėjo būti suktas mulkis.
Reikėjo tik mažytės švarios šluostės,
Kad dingtų visos dėl to kaltos mano dulkės.