Rūpestis

Žemė dar nė karto nepamiršo –
Ji pavasarinį darbą žino:
Kelia pilką akmenį paviršiun –
Saulėje sušilk, ledynmečio kiaušini.
O šviesus lietus pavasarinis
Tenuprausia tavo seną veidą.
Tu ne pirmas ir ne paskutinis,
Kurį Žemė susišilt išleido.

Tik kažin, ar neskaudės širdies,
Jei tave į grindinį įdės?
baltoji varnelė

2016-03-11 04:26:45

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2016-03-11 23:25:28

Prasminga, tik kiek užkliuvo: pavasarininį darbą...lietus pavasarinis...Bet tai tik mano nuomonė

Vartotojas (-a): Burtažolė

Sukurta: 2016-03-11 16:28:30

Tu ne pirmas ir ne paskutinis,
Kurį Žemė susišilt išleido...


Labai prasmingai!

 

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-03-11 15:39:14

Nenumaldomas pavasario laukimas, neišskiriant ir akmenėlio. Reikia tikėtis, kad jis bus įdėtas į namo pamatą ir džiaugsis, kad gali būti naudingas.

Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė

Sukurta: 2016-03-11 09:41:50

Eilėraštis patraukia ne tik gražia menine raiška ir eilėdaros stilistika, bet ir filosofine intriga:
gamta daug išmintingesnė, dosnesnė, jautresnė ir širdingesnė nei žmogus.
Puikus darbas.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-03-11 08:49:36

Miei posmai