VASARA KAIME
(Iš poemos „Paliūnės sodžius“)
Dobilai žydi, medum pakvipę,
Dūzgia bitelės, žiedus aplipę.
Kaitri saulutė spindulius žeria,
Lietučio laukia alkana žemė.
Tokia sausra seniai bebuvo –
Pievos pagelto, balos išdžiuvo.
Tik vyturėliai aukštai čirena,
Drugeliai skraido, ore plevena.
Žydi vosilkos dangišku mėliu,
Rugių dulkelės skrenda su vėju.
Akliai, dar gyliai, saulės kaitrumas,
Suvijo bandą į miško krūmus.
Ir Mortos daržas daug nukentėjo,
Kibirais nešė, vakarais liejo.
Vandens mažėja, kūdra jau senka,
Daržams palieti vos beužtenka.
Verkiant gi reikia, kad kiek palytų.
Renkas sodiečiai Dievo prašyti,
Klaupias po kryžium, žegnojas, gieda:
Dieve, duok lietų! Dieve, duok lietų !
* * *
Pakilo debesis juodas su vėju,
Kažkur perkūnas rūsčiai dundėjo.
Žaibai po dangų tik kryžiavojas,
Žmonės su baime slepias,žegnojas.
Uždega vaško žvakę seklyčioj,
Šv. Agotos duona apeina gryčią.
Kad perkūnėlis namui nespirtų,
Stogas šiaudinis, greit gaisras kiltų.
Žmonelių maldas Dievas išklausė,
Lietus žemelę palaistė gausiai.
Kai kur net ledo kruša iškrito,
Kiek apkapojo, bet nenuvyto.
Kai prasidėjo, vis po truputį
Kasdien nulyja šiltas lietutis.
Net ir sodiečiai jo išsigando –
Rugių kirtimui dalgius galanda.
Marškiniai drobės, kelnės pašukinės,
Naginėm apauti, skrybėlės šiaudinės.
Taip pasirėdę kerta sodiečiai,
Dalgis paguldo rugius ir kviečius.
Ir Dominykas čia pasipuošęs,
Pirmąjį barą kirst pasiruošęs.
Morta gi rinkti rugius atėjus,
Lino sijoną sau užsidėjus,
Drobės nažutką, margą kvartuką,
Į pėdus renka, grįžtes tik suka.
Po dešimt pėdų deda į krūvas,
Vakare Domas sustatys gubas.
Gerai, kad lietūs nustojo liję,
Tad rugių gubos nesupelijo.
Braška vežimai aukštai pakrauti,
Skuba suvežti į kluonus krauti.
 
                Mykolas Kručas
               Upninkų km. Jonavos raj.