Santuokų rūmai visą dieną nedirbo:
(„Atsiprašome už nepatogumus“).
O ir vedėja vėjaraupiais susirgo.
Tai sėdom į
juber taksi ir per naktį
sulakstėm į Monako. Ten ūmus
Pavasaris, apeidamas visus formalumus
ir nužvelgęs nuotakos apvalumus,
pakvietė mane į kūmus.
Buvau be nuotaikos, tad nėriau į krūmus,
nesulaukęs laimingos pabaigos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-03-11 09:23:57
Pralinksminot
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-03-10 23:42:18
Amen :( Tai ir liko nesusituokę? Ant sąžinės kabės... :(
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-03-10 22:14:43
Siužetukas linksmas, o mintis yra ir rimta.
Kad santuokų rūmuose sanitarinė diena, tai ne šiaip sau. Ta kliūtis prasminga.
Kūrinyje yra parodytas sąmonėjimo kelias.
Nepavykus susimetrikuoti, situacija išnaudojama kaipmat – pasiduodama ekspromtui (reikalo taip lengvai neatsisakant). Veikėjui gal net smagiau (net jei ir pasąmoningai, vis tiek aplinkybės palankios, gerai išsisukta nuo įsipareigojimų).
Kiek suprantu, prieštaringos reputacijos taksi bendrovė pasirinkta specialiai. Taip ne tik literatūriškai skambu (man, pavyzdžiui, panašu į you are berry, tu uogelė), ne tik paskleidžiama papildoma reikšmė, bet ir šiaip fainiau tai, kas aptaku (t. y. nevisiškai aišku, kam ir ką reiškia, interpretuok į valias).
Taigi ko į Monako? Sulošti partiją kaip reikiant, pasismaginti, kaip sakoma, nuskint Monaco Grand Prix? Ko gero. Jei ir pagalvojau apie neišnaudotą žygį į Baden Badeną, vis dėlto prisilaikau kilusios aliuzijos į nuotykių daug patyrusią Monako kun. Stephanie, kuri susidariusiai situacijai tinka kaip tik: mušė noras į galvą – ir pirmyn. Paskui asmens sargybinį, cirko artistą, kokį dar trenerį…
Tiesa, spontaniško vojažo tikslas gali būti ir šiaip – joks, o taip manau pagal pažįstamus (ir literatūroje atpažįstamus) išgyvenimus (gr. katharsis).
Kad pasiektuose kraštuose pavasaris ūmus, tai neabejotina, nurodytas ir tos meilės tikrumo kriterijus: viską sprendžia (greitina) apvalumai, kad ūmai taptum kūmu (lapinu) be oficialaus sakramento.
Tačiau kas atsitiko? Negi galima nepasinaudoti įsisukusia situacija? O galbūt čia nepasitikėjimas dėl praregėjimo? (N)oras ūmai pravėso?
Tada lengvabūdiškumą, buvusį pradžioj (prasmingai įsipaišo ir vėjo nešta vedėjos liga, kuri žymiai lengviau praeina vaikams) – požiūrio skersvėjį – sustabdo atsipeikėjimas.
Nuotaka netikra. Problemų išvengta.
Eilėraštis skirtas tikrai meilei, kurios lapinas ir lauks.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-03-10 19:08:52
Vau, koks greitis ir koks noras kuo greičiau būti supančiotam t. y. būti prisegtam su žiogeliu prie sijono. Tai vadinasi - tikroji meilė...
Kas ta laiminga pabaiga? Ar pančiojimo procedūra, ar laukimo, kol ką bus kūmui paimti ant rankų?
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-03-10 15:17:59
Aprašyta meilė - tikra, antraip argi ryžtųsi taip toli vykti ją įtvirtinti. :)
Jei atsisakėt būti kūmu, tai daug praradot, juk baliuose visi smagumai... Po vestuvių pabaigos nebūna, nes visur rašoma: - Toliau jie ilgai ir laimingai gyveno... :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-03-10 13:45:03
Nėra ne tik laimingos pabaigos, aplamai - nėra pabaigos, gyvenimas tęsiasi - pavasaris...
Vartotojas (-a): Šilagėlė
Sukurta: 2016-03-10 13:33:57
Man labai įdomūs pasidarė šio autoriaus nuotaikingi kūriniai. Turbūt savo mintis iškart į švarraščius guldote? Teisingai, kam tie ritmai ir eilių rimavimai, juk nebūtina, tikrai nebūtina...
Aha, tai vis tik herojus išsigando kūmo pareigų ir nėrė į krūmus? Tai gal ši baimė slypi ne jo nuotaikoje, o reiktų jau ieškoti gilesnių priežasties šaknų? Bet, tiek to, nesikapstysime, nes pabaiga kaip pasakoje - jaunoji šeima ilgai ir laimingai gyveno.