O aš esu tokia laiminga
Ir savo laime dalinuos,
Su tavimi, o mielas drauge,
Imkim aplėkim žemės erdves.
Čia tiek grožybių dar nematytų
Ir tokios dieviškos darnos,
Čia tokia kosminė ramybė
Tarp ežerų, kalnų ir dykumos.
Čia vaivorykštiniai paukščiai, žuvys,
Gėlių pasaulis lyg rojaus kilimas,
O medžiai čia kaip pasakų herojai,
Ir vandeningos kalnų upės tyros.
Čia sau ir žvėrys ramybę randa
Po sudėtingos ir ilgos kovos,
Čia mėnuo, žvaigždės, saulė ir mėnulis
Tarnauja žemei be atokvėpio bangos.
O tie saulėlydžiai, tos ryto aušros,
Tas lietaus kvapas po kaitros,
Čia viskas taip gražiai suausta
Ir nėr to grožio tobulumo pabaigos.
Ir apima toksai galingas jausmas,
Tokia euforijos banga ir džiaugsmas,
Kad noris verkti, juoktis ir dainuot
Ir atsiklaupus savo žemę išbučiuot.
poeta
2016-03-10 10:55:05
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-03-10 23:46:47
Kaip rojuje...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-03-10 23:40:39
Gražus vaizdas, pasakiškas.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-03-10 11:34:06
Atleiskite už tokį klausimą. Kur teko matyti tokį ROJŲ? Ar tik ne "National Geographic".
Na, kaip ten bebūtų, bet nuostabiai perteikti vaizdai ir jausmai.