miego brolis
išsiraizgęs blakstienom suražėjusiom
į žemę tiesė
siūlus laumių vytus

raštai subėgo į alsuojantį
besislapstantį šviesos šešėlį
į dūsaujančios žvakės šerdį
pulsuojančią koriais
išmargintais vaško kelių

buvau ten tik naktinė lunatikė
įsipaišius į drobę
bluosto nesudėjus
bėgau garsų gamos
suirusiais tyrų takais