***
Širdyje išnešiota,
Apdainuota, trapi,
Svetimų nenušluota,
Nesileidus sutrypt.
Kiek mušta, parceliuota,
Atsitiesus, kantri,
Užvėjuotajan uostan
Laisvės laivą geni.
Vėjo gūsis dykynėj,
Sotuma gomury.
Tu vienintelė. Gynėm,
Ką brangiausio turį.
Ir per amžius gyvuosi,
Neši žinią žodžiu:
Kraštas Nemuno būsiu,
Kol lietuvį girdžiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2016-03-11 09:55:05
Kraštas Nemuno būsiu,
Kol lietuvį girdžiu.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-03-10 09:48:35
Svetimų nenušluota, bet, deja, savų išgujama, o gal kaip "piktžolės" išraunami?..