***

Širdyje išnešiota,
Apdainuota, trapi,
Svetimų nenušluota,
Nesileidus sutrypt.

Kiek mušta, parceliuota,
Atsitiesus, kantri,
Užvėjuotajan uostan
Laisvės laivą geni.

Vėjo gūsis dykynėj,
Sotuma gomury.
Tu vienintelė. Gynėm,
Ką brangiausio turį.

Ir per amžius gyvuosi,
Neši žinią žodžiu:
Kraštas Nemuno būsiu,
Kol lietuvį girdžiu.
medeinė

2016-03-10 08:30:02

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2016-03-11 09:55:05

Kraštas Nemuno būsiu,
Kol lietuvį girdžiu.

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2016-03-10 09:48:35

Svetimų nenušluota, bet, deja, savų išgujama, o gal kaip "piktžolės" išraunami?..