Santrauka:
Kadangi šiandien (jau vakar) buvo tokia diena, tai norėjau moterims parašyti kažką tokio... Nežinau ar pavyko :(
Tu prikelk mano angelą miegantį
Pašnibždom,
Liesdama baltą sparną...
Ar truputį atlėgo?
Atlėgo jau...
Balsas skamba it nuodėmė.
Švelnūs
Pirštai liečia nežeisdami nieko,
Tik užgauna širdies stygas.
Gera...
.....................................................................
Ir ant niekad nesnigusio sniego
Lieka pėdos lyg mažo vaikelio.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): D&G
Sukurta: 2016-03-10 09:29:25
Tikrai jausminga...šilta..
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-03-09 15:44:59
Tai labai gražu, kad pėdos lieka, lyg mažo vaikelio - jo siela dar skaisti, dar nei melo, nei klastos nežino...
Ačiū abiems su angelu. Taip pat ačiū gerb. Langui Indausui už angelo prikėlimą. Juk pirmam atitenka visi laurai.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-03-09 13:18:38
dėkui už angelą :)
Vartotojas (-a): Šilagėlė
Sukurta: 2016-03-09 01:06:22
Pavyko, žinoma, kad pavyko! Ir tokias mielas eiles reiktų rašyti moterims ne kartą metuose, bet dažniau...nors kiek dažniau :)
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-03-09 00:04:20
aš pirmas pakomentavau