Pavasaris pražysta gėlėm,
paskui noksta javai pakelėm.
Tik ką lapeliai buvo žali,
o žiūrėk, kai kurie geltoni.
 
Tie gražuoliai klevai paupy
vėl lapus ruošias mesti.
Gal dar laukia šalnos
ar smarkesnio vėjelio.
 
Nenueiki, mielasis, ir tu,
pastovėki prie mūsų takelio.
Pabūk, parymok, neišeik
dar nors porą metelių.